10 būdų, Kaip taupyti vandenį namuose.



Ar žinojote, jog Niujorkas šiandien sunaudoja 30 procentų mažiau vandens, nei sunaudojo 1979 metais, nors atsirado 1 milijonu daugiau gyventojų? Toks ryškus pokytis įvyko todėl, kad amerikiečiai ėmėsi paprastų taupymo priemonių. Turbūt nereikia priminti, jog taupymas reiškia mažesnes išlaidas, taip pat gražesnį sugyvenimą su gamta.

1. Sekite, kiek sunaudojate vandens.Jeigu norite rimtai taupyti vandenį, pradėkite skaičiuoti, kiek kiekvieną dieną jo sunaudojate. Tai galite padaryti, stebėdami skaitliukų duomenis. Arba gavę sąskaitą, paskaičiuokite savo sunaudojamą vandenį, padalindami kubinius metrus iš dienų ir žmonių skaičiaus, gyvenančių jūsų name. Norėdami sutaupyti, sutvarkykite visus namuose varvančius čiaupus ir pakeiskite seną namų santechniką. O skalbimo mašinos nustatymus galima pakeisti į ekonominį režimą, nes šis nustatymas keturių asmenų šeimai gali sutaupyti apie 530 litrų vandens. Tualete tik pusiau nuleidžiant vandenį galima sutaupyti apie 1890 litrų, o sumažinus dušo režimą iki ekonominio ‒ apie 300 litrų.

2. Antras gyvenimas vandeniui, kuriuo buvo plauti indai.Plaudami indus, drabužius ir maudydamiesi, jūs iššvaistote maždaug 50 procentų vandens, kurį sunaudojate per dieną. Plovimų rezultatas yra „pilkas vanduo“ (angl. grey water). Jis taip vadinamas dėl pilkšvo atspalvio. Panaudoję šį vandenį, sutaupytumėte daugybę jo litrų.Galite kaupti vonios ir kriauklių vandenį į 5 litrų bakus. Tuomet jį galėsite panaudoti lieti augalams arba nuleisti tualete (aišku, svarbu atsirinkti. Juk vandens su skalbiklių ar indų ploviklių priemaišomis nepilsite ant augalų).

3. Nenuleisk vandens. Amerikiečiai nuleidžia daugiau nei 15 milijonų litrų vandens. Kaip jį taupyti? Pirmiausiai, įsirengiant specialų bakelį, kuris leidžia pasirinkti, kiek vandens norima nuleisti. Galima taupyti ir dar radikaliau – ne nuleidinėti vandenį, o įsirengti kompostinį tualetą. Jei manote, jog gaminti komposto mažuose butuose neįmanoma, amerikietė Susan Carpenter įrodė priešingai. Moteris įsirengė kompostinį tualetą mažame butuke Los Andžele. Anot jos, tualeto turinį reikia pašalinti tik po dviejų mėnesių.

4. Auginkite aplinkai draugišką sodą.Galite paversti savo sodą ar galinį kiemą draugišku aplinkai. Parduotuvėse galima rasti kapsulių, kurios kaupia vandenį. Jų naudojimo instrukcija gana paprasta: jos yra sumaišomos su kompostu ir šiuo mišiniu tręšiami augalai. Kapsulės sukaupia kelis kartus daugiau vandens nei įprasta žemė. Taip pat galite sode įrengti vandens saugojimo talpyklas. Tiesiog iškaskite kelias duobeles įvairiose sodo vietose ir jas „nuveskite“ prie augalų. Po lietaus jos rinks vandenį, kuris palies visas jūsų gėles. Na, o svarbiausia tai, kad kai kurių augalų, tokių kaip pomidorai, bulvės, nereikia laistyti, nes jiems už-tenka tik lietaus vandens.

5. Gaudykite lietų.Vidutiniškai ant mažo namo stogo per metus nukrenta tiek vandens, kiek užtektų visų metų reikmėms. Tačiau visas šis vanduo išteka į kanalizacijos vamzdžius. Jį galima sulaikyti ir panaudoti savo reikmėms. Pats papras-čiausiais metodas yra lietvamzdžiai ir jų galuose pastatytos statinės, kurios ir surenka vandenį.

6. Užsukti vandenį valantis dantis.Nors gali skambėti keistai, tačiau valytis dantis ir laikyti kriauklės čiaupą atsuktą yra labai nenaudinga piniginei. Jis bėga veltui. Geriau sudrėkinkite šepetuką ir įsipilkite į stiklinę vandens burnai praskalauti, taip sutaupysite nemažai pinigų.

7. Laikykite geriamą vandenį ąsočiuose.Daugelis žmonių mėgsta gerti vandenį tiesiai iš čiaupo, tačiau įsipylus gaivaus vandens, mes galime nepastebėti, kiek lašų nukrito mums užsukus čiaupą.Taigi geriau įsipilkite vandens į didelį ąsotį ir užsinorėję gerti, įsipilkite iš jo. Beje, vandens ąsotyje nereikia palikti stovėti kelias paras.

8. Prauskitės po dušu. Jei labai mėgstate maudytis didelėse voniose, jūs išnaudojate daugybę litrų vandens, tačiau kaip alternatyvą geriau rinktis dušą. Po juo prausdamiesi (aiš-ku, jei nestovėsite kabinoje valandą) išnaudosite mažiau vandens, tačiau efektas bus tas pats.

9. Pjaukite žolę kiek aukščiau.Jei gyvenate nuosavame name, dažnai susiduriate su žolės pjovimu. Tačiau pjaudami žolę kiek mažiau, galėsite ją rečiau lieti. Tai padaryti galima paprastai: pakelkite žoliapjovės ašmenis kiek aukščiau, taip žolė geriau sugers lietų.

10. Plaukite tik visiškai pripildytus įrenginius.Jei namuose naudojate skalbimo mašiną ar indų plovyklę, niekuomet neįjunkite jų tol, kol jos nebus pilnos. Taip plausite efektyviau ir sutaupysite daugiau vandens.

Autorius: ekologija.lt

Regioninio parko smegduobės apartos ir patręštos pesticidais.




Biržų regioninio parko direkcijos darbuotojai kiekvienas metais susitinka su smegduobių niokotojais. Neseniai kartu su rajono aplinkosaugininkais atlikę planinius patikrinimus aktyvaus karsto žemėse jie rado daug pažeidimų.

Biržų regioninio parko direkcijos vyriausiojo specialisto geologo Benjamino Dagio teigimu, patikrinimų metu buvo aiškinamasi, kaip šiame regione vietos ūkininkai laikosi aplinkosauginių reikalavimų. Tačiau teko nusivilti, nes kai kurie ūkininkai beveik kasmet juos pažeidžia. Karstinių procesų pažeista žemė yra nepalanki intensyviam ūkininkavimui, nes dažnai teršiamas požeminis vanduo, o tai kelia grėsmę žmonių sveikatai ir visai biosferai. Todėl, pasak geologo, jau seniai Vyriausybė yra patvirtinusi žemdirbystės intensyvaus karsto zonoje tvarką. Tačiau ne visi ūkininkai jos laikosi.

Regioninio parko specialistas sako, kad Drąseikių geologiniame draustinyje ūkininkas R. S. neseniai aparė net šešias smegduobes, nors pagal reikalavimus aplink kiekvieną įgriuvą reikia palikti ne siauresnę kaip dešimties metrų apsauginę zoną. Joje negalima naudoti jokių trąšų, draudžiama vartoti chemines augalų apsaugos priemones, ganyti gyvulius ir šienauti. Už šiuos pažeidimus ūkininkas baudžiamas trečius metus iš eilės. Šį kartą jam skirta 400 litų administracinė bauda.

Kitas šio kaimo ūkininkas S. P. pasielgė dar blogiau. Benjamino Dagio teigimu, jo žemėje tikrintojai aptiko plotą, kuris ką tik buvo nupurkštas pesticidais. Žolė nuo chemikalų buvo nulinkusi visai prie karstinės įgriuvos duobės. Šiam ūkininkui skirta 500 litų bauda. Padaičių geologiniame draustinyje ūkininko G. B. žemėje rastos apartos keturios smegduobės, Daumėnų geologinio draustinio teritorijoje ūkininkas R. K. aparė dvi smegduobes, tiek pat rasta ir Kirdonių žemės ūkio bendrovės laukuose apartų smegduobių.

Kodėl ūkininkai taip negerai elgiasi? Biržų regioninio parko geologas sako, kad jiems taip paprasčiau, t.y. nereikia smegduobių prižiūrėti, tvarkyti jų kraštų, aptverti ir t.t. Lengviausia – aparti. „Tai kartojasi kasmet. Baudos nepadeda. Keista, kad ūkininkai nesupranta, jog daro žalą ne tik sau, bet ir savo kaimynams bei visai aplinkai“, – sako B. Dagys.

Biržų regioniniame parke yra iki 8 000 karstinių įgriuvų, kai kuriose vietose jų skaičius siekia net iki 120 viename hektare. Todėl parko specialistas sako, kad kiekvienas protingas ūkininkas labai rimtai turėtų pasvarstyti, ar verta šiame regione imtis intensyvaus ūkininkavimo.
Autorius: EKOredakcija

Atliekas rūšiuoja vos dešimtadalis gyventojų.


Žali, geltoni ir mėlyni konteineriai šalia daugiabučių dar nereiškia, kad jų turinys atitinka paskirtį. Vadinasi, gyventojai nepakankamai rūšiuoja atliekas, tai rodo ir statistika. Lietuva pagal valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą Europos Sąjungai įsipareigojo mažinti biologiškai skaidžių atliekų šalinimą sąvartynuose. Iki 2013 metų sąvartynuose jų turi atsirasti perpus mažiau negu 2000-aisiais, o nuo 2020-ųjų – dar 35 procentais mažiau.

„Šiuo metu 90 procentų biologiškai skaidžių atliekų keliauja į sąvartynus, o tik 10 procentų perdirbama. Rinkti šias atliekas į bendrą konteinerį labai brangu, todėl privalome skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas“, – sako J. Šimėnas.

Šioje vietoje dar nesusivokiantiems, kodėl reikia rūšiuoti atliekas, privalu paaiškinti, kad biologiškai skaidžioms komunalinėms atliekoms priskiriamos virtuvės ir žaliosios sodų bei parkų atliekos. Tiek vienos, tiek kitos gamtoje suyra greitai. Biologiškai skaidžioms atliekoms dar galima priskirti ir kartono, popieriaus, medienos, odos, audinių iš gamtinio pluošto atliekas. Tik šios gamtoje yra lėčiau. Biologiškai skaidžioms atliekoms patekus į sąvartyną didelė dalis atliekų netenka sąlyčio su oru, tačiau veikiamos drėgmės bakterijos skyla toliau. Šis procesas vadinamas anaerobiniu procesu. Jo metu susidaro nemažai degių metano dujų. Patekusios į atmosferą jos stiprina šiltnamio efektą.

Plastmasė, stiklas, plastikas, kitos medžiagos, kurias galima perdirbti į vėl naudojamus produktus, pilamos kartu su biologiškai skaidžiomis atliekomis, taip pat teršia gamtą. Žinoma, šiuolaikiniai sąvartynai įrengiami turi gerą hidroizoliaciją, neleidžiančią pavojingoms medžiagoms patekti į gruntinius vandenis. Sąvartyno dujų surinkimo ir jų panaudojimo sistema iš dalies sulaiko ir metano dujas.

Pasak specialistų, geriausias būdas mažinti biologiškai skaidžių atliekų patekimą į sąvartyną – kuo geresnis gyventojų atliekų rūšiavimas arba atliekų apdorojimas kompostuojant bei anaerobiškai pūdant. Anaerobinio pūdymo metu susidariusios dujos galėtų būti naudojamos kaip atsinaujinantis energijos šaltinis šilumai ir elektrai gaminti.

Visiškai išvengti atliekų patekimo į sąvartyną galima tik deginant mišrias komunalines atliekas prieš tai nenaudojant mechaninio – biologinio apdorojimo. Daugelyje pasaulio šalių veikiantys deginimo įrenginiai naudoja modernią dūmų valymo techniką, todėl atliekų deginimas aplinkos oro užterštumui neturi įtakos.

Lietuva suskirstyta į dešimt atliekų tvarkymo regionų. Pasak Kauno technologijos universiteto ekspertų, norint, kad nuo 2010 iki 2013 metų į sąvartynus pakliūtų ne daugiau 75 procentai biologiškai skaidžių atliekų, lyginant su 2010-aisiais, pakanka atskirai surinkti ir apdoroti 22 procentus bendro jų kiekio. Tai nėra neįmanoma misija, nes žaliosioms ir biologiškai skaidžioms atliekoms turi būti įrengiamos specialios aikštelės, kuriose atliekos būtų pūdomos ir kompostuojamos. Tačiau nuo 2013 metų pagriežtėjus reikalavimams būtina pradėti statyti deginimo įrenginius, kuriose būtų naikinama biologiškai skaidi dalis. Kiekvienam regionui statyti atliekų deginimo įrenginius būtų per brangu, todėl juos siūloma statyti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose: juose būtų deginamos ne tik šių, bet ir kaimyninių apskričių komunalinės atliekos.

Pavasarį Seimas patobulino atliekų įstatymą priėmęs pataisas, numatančias, kad teršėjas – gamintojas, kaupėjas – už atliekų tvarkymą irgi mokėtų. „Įmonėms tai pirmas signalas labai atidžiai galvoti, kokias medžiagas naudoja gamindamos produktą. Jei bus naudojamos sunkiai perdirbamos arba visai neperdirbamos medžiagos, laukia dideli mokesčiai“, – teigia Seimo narys Andrius Burba. Tačiau daugelis gyventojų moka ne už išvežamų šiukšlių kiekį: mokesčiai imami nuo būsto ploto.

Aplinkos ministerijos duomenimis, dabar atliekas rūšiuoja vos dešimtadalis gyventojų, o kai visos atliekos verčiamos į vieną katilą, per anksti kalbėti apie tobulą atliekų rūšiavimą. Šias pataisas skubėta priimti, nes priešingu atveju grėstų Europos Sąjungos baudos. Ne veltui praėjus pusmečiui po jų priėmimo J.Šimėnas konstatuoja, kad atliekų tvarkymas Lietuvoje į priekį nepajudėjo nė per žingsnį.
Autorius: EKOredakcija

 

 Į šiukšlyną – ketvirtadalis maisto.

Europiečiai išmeta net ketvirtadalį, arba 25 proc., viso nusipirkto maisto, o vienas ES gyventojas vidutiniškai į šiukšlyną per metus išmeta maisto, verto 750 eurų.
Daugiausiai jo išmeta britai – daugiau nei 30 proc., antri – vokiečiai, na, o mažiausiai maisto atliekų, kaip rodo skirtingi tyrimai, “pagamina” skandinavai, bulgarai, rumunai ir Baltijos šalių gyventojai, bet ir jų išmetamo maisto dalis sudaro arti penktadalio.
Pavyzdžiui, skirtingų apklausų duomenimis, lietuviai į šiukšlyną išmeta apie 15–20 proc. nusipirkto maisto, daugiausia daržovių. Beje, “Maisto banko” visoje Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad nuolat bent truputį maisto išmeta pusė respondentų, o niekada nusipirkto maisto neišmeta tik 3,29 proc. gyventojų.
Žinoma, Lietuvoje, kaip ir užsienyje, daugiausiai maisto išmeta labiausiai pasiturintys, didesniuose miestuose gyvenantys, aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės. Stulbinamai skamba tai, kad net pusė viso išmetamo maisto nėra sugedęs. Dėl šios priežasties į šiukšliadėžę keliauja tik trečdalis viso išmetamo maisto. Visas kitas maistas metamas lauk dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, nusibodusio skonio ar suprastėjusios estetinės išvaizdos.
Įdomu tai, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse daugiausiai išmetama daržovių: jos sudaro apie 25 proc. išmetamo maisto. Lietuvoje ryškėja ir kita tendencija: vyresni žmonės beveik niekada neišmeta ilgai negendančių produktų – kruopų, makaronų, nepaisydami nurodytos galiojimo datos, o jaunimas pasibaigusio galiojimo produktus meta lauk dažniausiai.
Štai kodėl pastaruoju metu ES imta svarstyti, kad ant pakuotės turėtų būti nurodytos dvi datos: viena, iki kurios produktais galima prekiauti, o kita – iki kurios juos galima vartoti. Manoma, kad taip būtų galima išsaugoti apie 60 proc. dabar išmetamo maisto.
Pavyzdžiui, tai, kad pasibaigusio galiojimo produktai dar tinkami vartoti, regis, puikiai žino visi ES prekybos tinklai. Jie iš viso išmeta vos 5 proc. visų produktų, kitus perdirba ir panaudoja kitiems tikslams. Vis dėlto net ir šie skaičiai įspūdingi: Lietuvoje prekybos tinklai visi kartu per metus atsikrato maždaug 4300 tonų maisto, kurio vertė – 10,8 mln. Lt.

Šaltinis: Veidas

Šiemet Lietuvoje iškils šimtai nedidelių saulės jėgainių.

Lietuviai atrado naują investavimo būdą – privačias nedideles saulės jėgaines, kurių gaminamą elektros energiją galima parduoti elektros tinklams. Kaip „Veidui“ pasakojo tokias jėgaines įrenginėjančios įmonės „Saulės energija“ direktorius Edmundas Žilinskas, šiais metais patvirtintas patrauklus elektros iš nedidelių saulės jėgainių supirkimo tarifas, todėl žmonės masiškai įsirenginėja mažytes, iki 30 kilovatvalandžių (kWh) pajėgumo elektrines.

Šiemet tarifas integruotoms į pastatą jėgainėms siekia 1,8 Lt už kWh, o neintegruotoms – 1,44 Lt, be to, „Lesto“ naujas nedideles elektrines turi prijungti savo lėšomis.
„Dabar tai vienas investavimo būdų. Į saulės elektrines žiūrima kaip į galimybę uždirbti pinigų. Norint įsirengti privačią elektrinę reikia apie 200 tūkst. Lt, o ši investicija atsiperka maždaug po septynerių metų“, – pasakoja E. Žilinskas.
„Saulės energija“ pernai pastatė keturias saulės elektrines, šiemet jau tris, o iki metų galo tikisi pastatyti apie 50. E. Žilinskas prognozuoja, kad visi statytojai Lietuvoje šiemet pastatys apie porą šimtų nedidelių saulės elektrinių. Šiuo metu aktyviausiai elektrines statosi Marijampolės ir Alytaus regionų gyventojai.
Energetikos projektų diegimu panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius užsiimančios bendrovės „Sprendimų biuras“ direktorius Alvydas Zabarskas tvirtina, kad 30 kWh galios jėgainė per metus galėtų pagaminti apie 30 MWh elektros energijos. Tiek pardavus, per metus galima gauti apie 43–54 tūkst. Lt pajamų.

Šaltinis: veidas