Atliekas rūšiuoja vos dešimtadalis gyventojų.


Žali, geltoni ir mėlyni konteineriai šalia daugiabučių dar nereiškia, kad jų turinys atitinka paskirtį. Vadinasi, gyventojai nepakankamai rūšiuoja atliekas, tai rodo ir statistika. Lietuva pagal valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą Europos Sąjungai įsipareigojo mažinti biologiškai skaidžių atliekų šalinimą sąvartynuose. Iki 2013 metų sąvartynuose jų turi atsirasti perpus mažiau negu 2000-aisiais, o nuo 2020-ųjų – dar 35 procentais mažiau.

„Šiuo metu 90 procentų biologiškai skaidžių atliekų keliauja į sąvartynus, o tik 10 procentų perdirbama. Rinkti šias atliekas į bendrą konteinerį labai brangu, todėl privalome skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas“, – sako J. Šimėnas.

Šioje vietoje dar nesusivokiantiems, kodėl reikia rūšiuoti atliekas, privalu paaiškinti, kad biologiškai skaidžioms komunalinėms atliekoms priskiriamos virtuvės ir žaliosios sodų bei parkų atliekos. Tiek vienos, tiek kitos gamtoje suyra greitai. Biologiškai skaidžioms atliekoms dar galima priskirti ir kartono, popieriaus, medienos, odos, audinių iš gamtinio pluošto atliekas. Tik šios gamtoje yra lėčiau. Biologiškai skaidžioms atliekoms patekus į sąvartyną didelė dalis atliekų netenka sąlyčio su oru, tačiau veikiamos drėgmės bakterijos skyla toliau. Šis procesas vadinamas anaerobiniu procesu. Jo metu susidaro nemažai degių metano dujų. Patekusios į atmosferą jos stiprina šiltnamio efektą.

Plastmasė, stiklas, plastikas, kitos medžiagos, kurias galima perdirbti į vėl naudojamus produktus, pilamos kartu su biologiškai skaidžiomis atliekomis, taip pat teršia gamtą. Žinoma, šiuolaikiniai sąvartynai įrengiami turi gerą hidroizoliaciją, neleidžiančią pavojingoms medžiagoms patekti į gruntinius vandenis. Sąvartyno dujų surinkimo ir jų panaudojimo sistema iš dalies sulaiko ir metano dujas.

Pasak specialistų, geriausias būdas mažinti biologiškai skaidžių atliekų patekimą į sąvartyną – kuo geresnis gyventojų atliekų rūšiavimas arba atliekų apdorojimas kompostuojant bei anaerobiškai pūdant. Anaerobinio pūdymo metu susidariusios dujos galėtų būti naudojamos kaip atsinaujinantis energijos šaltinis šilumai ir elektrai gaminti.

Visiškai išvengti atliekų patekimo į sąvartyną galima tik deginant mišrias komunalines atliekas prieš tai nenaudojant mechaninio – biologinio apdorojimo. Daugelyje pasaulio šalių veikiantys deginimo įrenginiai naudoja modernią dūmų valymo techniką, todėl atliekų deginimas aplinkos oro užterštumui neturi įtakos.

Lietuva suskirstyta į dešimt atliekų tvarkymo regionų. Pasak Kauno technologijos universiteto ekspertų, norint, kad nuo 2010 iki 2013 metų į sąvartynus pakliūtų ne daugiau 75 procentai biologiškai skaidžių atliekų, lyginant su 2010-aisiais, pakanka atskirai surinkti ir apdoroti 22 procentus bendro jų kiekio. Tai nėra neįmanoma misija, nes žaliosioms ir biologiškai skaidžioms atliekoms turi būti įrengiamos specialios aikštelės, kuriose atliekos būtų pūdomos ir kompostuojamos. Tačiau nuo 2013 metų pagriežtėjus reikalavimams būtina pradėti statyti deginimo įrenginius, kuriose būtų naikinama biologiškai skaidi dalis. Kiekvienam regionui statyti atliekų deginimo įrenginius būtų per brangu, todėl juos siūloma statyti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose: juose būtų deginamos ne tik šių, bet ir kaimyninių apskričių komunalinės atliekos.

Pavasarį Seimas patobulino atliekų įstatymą priėmęs pataisas, numatančias, kad teršėjas – gamintojas, kaupėjas – už atliekų tvarkymą irgi mokėtų. „Įmonėms tai pirmas signalas labai atidžiai galvoti, kokias medžiagas naudoja gamindamos produktą. Jei bus naudojamos sunkiai perdirbamos arba visai neperdirbamos medžiagos, laukia dideli mokesčiai“, – teigia Seimo narys Andrius Burba. Tačiau daugelis gyventojų moka ne už išvežamų šiukšlių kiekį: mokesčiai imami nuo būsto ploto.

Aplinkos ministerijos duomenimis, dabar atliekas rūšiuoja vos dešimtadalis gyventojų, o kai visos atliekos verčiamos į vieną katilą, per anksti kalbėti apie tobulą atliekų rūšiavimą. Šias pataisas skubėta priimti, nes priešingu atveju grėstų Europos Sąjungos baudos. Ne veltui praėjus pusmečiui po jų priėmimo J.Šimėnas konstatuoja, kad atliekų tvarkymas Lietuvoje į priekį nepajudėjo nė per žingsnį.
Autorius: EKOredakcija